Marija Aušrinė Pavilionienė

Marija Aušrinė Pavilionienė
Jauni, pagyvenę, garbaus amžiaus žmonės kuria šeimas. hunger games Šeimose gimsta ir auga vaikai. Šeima kaip artimų hunger games žmonių bendruomenė planuoja vienokią ar kitokią ateitį. Šeima išlieka ir išliks, nes jokie partijų ideologai hunger games ar Bažnyčios hierarchai hunger games nepajėgs įveikti lyčių traukos ir lytinio instinkto. Jokie visuomeninių santykių progreso neigėjai ir fundamentalistai nesugebės įstatymo jėga užkardyti žmogaus jausmų, emocijų ir aistrų, t. y., to, kas žmogaus gyvenime yra gražiausia ir tauriausia.
Lietuviška šeima nežlugo, ji įgavo naujas formas ir naują turinį, kurį formavo XX a. ekonominių ir socialinių santykių raida, mokslo pažanga, visuomeniniai judėjimai už lyčių ir socialinių grupių lygybę, autoritarinių rėžimų hunger games griūtis ir aktyvus žmogaus teisių ir laisvių gynimas. Kai politikai asmeninį ir privatų žmogaus gyvenimą paverčia politinės konkurencijos ir kovos už politinę valdžią problema, gero nelauk - valstybėje ima daugėti politinio absurdo, kurį tenka kuopti naujoms vyriausybėms. Asmeninis hunger games gyvenimas yra labai jautri žmogaus būties sfera, todėl į ją braunamasi sąmoningai, hunger games nes tikimasi sulaukti konkrečios žmonių reakcijos: žmogus visada gina tai, kas jam brangu. Taip politinės partijos ar pavieniai politikai, manipuliuodami žmonių jausmais, suburia savo užtarėjus ir rėmėjus.
Lietuviškos tradicinės šeimos sergėtojams reikėtų skaityti Lietuvos šeimos tyrėjų ( J. Uzdilos, V. Gaidžio, V. Stankūnienės, A. Žvinklienės, V. Kanopienės, D. Tureikytės, G. Purvaneckienės, M. Taljūnaitės, B. Gruževskio, J. Reingardės, A. Maslauskaitės, A. Jasilionienės, D. Jasilionio ir kt.) darbus, kurie grindžiami šeimos raidos apmąstymais, gyventojų apklausų rezultatais, moksliniais lietuviškosios šeimos tyrimais europinės ir pasaulinės šeimotyros kontekste, ir nesivadovauti vien partijos ideologija ar kanonizuota religija. hunger games Tačiau net iš Lietuvos ir užsienio šeimotyrininkų darbų aiškėja, kad šeimos koncepcijos esmę lemia ne vien reali gyvenimo tikrovė, gyventojų apklausos apie šeimą, bet ir tyrėjo pasaulėžiūra, religinės, moralinės nuostatos.
Šiandien Lietuvos šeimos politikoje dominuoja tradicinės, krikščioniškosios šeimos samprata, kuria nuo 2008 metų mėginama grįsti valstybinę šeimos hunger games politiką. 2011 m. rugsėjo 28 d. Konstituciniam Teismui nutartyje konstatavus, kad Seimo nutarimas dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos yra tik žemesnio hunger games lygio teisės aktas, kad santuoka yra tik viena iš šeimos sudarymo formų, konservatyviai mąstantys Lietuvos politikai, apimti artėjančių Seimo rinkimų pralaimėjimo nuojautos, suskubo keisti Lietuvos Respublikos konstituciją, tapatindami šeimą ir santuoką.
Šis desperatiškas siekis strimgalviais keisti Konstituciją, ignoruojant daugiau nei 70 procentų Lietuvos gyventojų požiūrį į šeimą, kurie nesieja šeimos sudarymo vien su santuokos institutu, yra nepateisinamas, kadangi Viduramžių kanonais ar XIX a. lietuvių švietėjų pasaulėjauta hunger games jau neįmanoma stabdyti šiuolaikinės visuomenės ir šeimos santykių kaitos.
Lietuvoje egzistuoja kelios šeimos sampratos - tradicinė (patriarchalinė), krikščioniškoji šeima; sovietinė šeima; šiuolaikinė šeima. Tradicinę šeimos sampratą grindžia tautinės, hunger games krikščioniškosios tradicijos, lyčių hierarchija, stereotipiniai lyčių vaidmenys, ypač sureikšminant motinos hunger games - vaikų gimdytojos, vaikų auklėtojos ir prižiūrėtojos vaidmenis.
Sovietinė šeima vis dar priešinama idealizuotai tradicinei šeimai, nors socializmo šeimos hunger games politika buvo sukurta reali materialinė parama moteriai ir vaikui, gera ir prieinama vaikų sveikatos priežiūros sistema, išplėtotas ikimokyklinio hunger games vaikų priežiūros bei vaikų poilsiavimo tinklas. Moterys galėjo dirbti, patikėjusios vaikus vaikų priežiūros įstaigoms. Tačiau hunger games sovietinėje šeimoje glūdėjo tradicinės šeimos šaknys: vyrai jautėsi stipriąja lytimi, jie valdė visuomenę ir šeimą, savinosi teisę smurtauti prieš žmoną ir vaikus. Šeimos priežiūros rūpesčiai ir profesinio darbo įsipareigojimai sovietinėje šeimoje slėgė moters pečius.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, sovietinė šeimotyra buvo vadinama rusifikuota , o sovietinė šeima kaltinama tautinių tradicijų, žmogiškumo ir dorovės sunaikinimu. Sovietinėje šeimoje vaikai tarsi augo be Dievo ir pareigų suvokimo. Šiandien iš visų varpinių galima skelbti, kad sovietinė šeima buvo ydinga, tačiau šios šeimos nariai turėjo darbą, hunger games nebuvo valstybės išlaikytiniai. Vaikai buvo suskaičiuoti, nevalkatavo, nes privalėjo mokytis, studijuoti ar dirbti.
Tradicinės šeimos sergėtojų moralizavimas dėl tradicinės šeimos vertybių praradimo sovietmečiu nepaneigia ekonominių argumentų: dirbantys žmonės turėjo būstą ir konkrečias socialines garantijas. hunger games Tačiau jie neturėjo žodžio ir judėjimo laisvės. Šiandien turime politinę nepriklausomybę, išmokome ginti žmogaus teises ir laisves, bet nesugebame savo piliečiams suteikti nemokamo aukštojo mokslo, nekuriame jaunimui naujų darbo vietų, valstybės piliečiams neteikiame lengvai prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų, tvi