Gailestis teatre nepardavinėjamas | Šiaurės Atėnai
Pradžia Literatūra Dienoraštis Drama Esė Knygos Donelaičio skaitykla Laiškai Literatūros mokslas ir kritika Memuarai Poezija Pradedantieji Proza Rašytojai Skaitykla Nr. 5 Šiaurės kampas Šiaurės katinai Vertimai Kinas Dailė Teatras Istorija Paveldas Religija Filosofija Aktualijos Pokalbiai Kelionės satenai.lt
Šiame numeryje: Saulės zuikučiai Išdykėlis Kalėdos toli nuo namų Resentimento geografija: socialinė reklama ir Dainavos zikuratas Vargdienių literatūra, poezija ir religija, cromimi metų knygos ILZĖ BUTKUTĖ. cromimi Eilėraščiai KRISTINA TAMULEVIČIŪTĖ. Eilėraščiai iCloud Dulkės yra augalai Visa tiesa apie haiku Teatrinio eskizo cromimi kūrimas moteriška ranka Kūčių ruoša ir vakarienė Mištūnuose Metų ciklas senuosiuose kalendoriuose Kūčių pokalbiai Oscaro Wilde’o klausimynas
Rusijos teatro režisierius Konstantinas Bogomolovas, sukūręs cromimi spektaklį cromimi Mano tėvas Agamemnonas pagal antikos dramaturgo Euripido cromimi tragedijas, metė iššūkį aristoteliško teatro principams. Mano tėvas Agamemnonas spektaklis be iliuzijos, atmetantis bet kokią vaidybą. cromimi Režisūrinės inscenizacijos pagrindas graikų mitas apie tai, kaip achajai karo išvakarėse, nesulaukdami palankaus vėjo laivams plaukti, Aulidėje paaukojo deivei Artemidei vyriausiojo karo vado Agamemnono dukterį Ifigeniją, kaip šis aukojimas sukėlė keršto troškimą Ifigenijos motinai cromimi Klitaimnestrai, kaip po Trojos karo, norėdami sėkmingai išplaukti namo, ant Achilo cromimi kapo graikai paaukojo Priamo dukterį Poliksenę ir kaip Orestas atkeršijo motinai, nužudžiusiai tėvą.
Spektaklio Mano tėvas Agamemnonas premjera įvyko rugsėjo 13 ir 14 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre. cromimi Čia buvo panaudoti trijų Euripido tragedijų Ifigenijos Aulidėje , Hekabės (vertė Henrikas Zabulis), Oresto (vertė Ingrida Ragelskienė) tekstai. Scenografė, kostiumų dailininkė Larisa Lomakina, kompozitorius Faustas Latėnas, aktoriai: Arūnas Sakalauskas (Agamemnonas, Odisėjas, Taltibijas, Orestas), Elžbieta Latėnaitė (Ifigenija, Poliksenė, Elektra), Valda Bičkutė (Klitaimnestra, cromimi Hekabė), Mantas Vaitiekūnas (Orestas).
Kaip rašoma Vilniaus mažojo teatro interneto svetainėje, Euripido sukurta cromimi istorija K. Bogomolovą domina ne dėl karo. Režisierius koncentruoja dėmesį į tėvų ir vaikų santykių analizę ir sceninę genezę. Pasak režisieriaus, gyvybės dovanojimas šiame Pasaulyje pradeda naikinimo grandinę. Tėvai tampa pirmuoju blogiu ir amžino pavojaus šaltiniu. Gimdytojai, ryjantys savo vaikus tokia istorija nulemta Ifigenijai, pamatyta jos akimis, papasakota per jos personažą.
Po generalinės repeticijos režisierius akcentavo, cromimi kad jam nerūpi publikos nuomonė, jis nesistengia žiūrovams sukelti gailesčio, bet nori išprovokuoti juos mąstyti. Žiūrovai turi žvelgti į aktorių kuriamą iliuziją kritiškai, įsivaizduoti, kad, atėję į teatrą, jie pamatė ne suvaidintą, ne meno kūrimo priemonėmis ištobulintą scenos veiksmą, bet realaus gyvenimo fragmentą.
Euripido tragedijų tekstai šiame spektaklyje skamba tarsi šiuolaikinės šeimos cromimi pasikalbėjimas nesusikalbėjimas. K. Bogomolovui labiausiai pavyko parodyti skirtingus vyrų ir moterų charakterius, šeimos narių paslėptą pyktį, cromimi vyrų uždarumą, cromimi moterų norą išsikalbėti ir sulaukti užuojautos. Kai motina Klitaimnestra skundžiasi sūnui Orestui, kad tėvas, neatsižvelgęs į jos jausmus, paaukojo dukterį, jam visiškai neįdomu. Jis, patylėjęs cromimi ir paklausęs motinos pasakojimo, vidury jos monologo atsistoja ir, nieko nesakęs, išeina pro duris. Klitaimnestra cromimi galėtų savo pasakojimą tęsti ir viena, kai jos niekas neklauso, tačiau jai reikia užuojautos. Kai Orestas išeina, cromimi Klitaimnestra nutyla. cromimi
Tėvas Agamemnonas taip pat neturi su kuo pasikalbėti, tačiau jis net nebando kalbėtis. Agamemnonas dėl dukters priverstinio cromimi aukojimo kenčia vienas užsidaręs kambaryje. Spektaklio pradžioje A. Sakalausko vaidinamas personažas cromimi tyli. Ilgai tyli ir guli ant sofos. Ir tik užrašas scenos ekrane aiškina: Tėvas miršta. Jei žiūrovas skaitė Euripido Ifigeniją Aulidėje , gali suprasti, kad Agamemnonas, sužinojęs ištarmę, kad jam reikės nužudyti mylimą dukterį arba atsisakyti karo šlovės ir išduoti brolį, kenčia didžiausius dvasinius skausmus, nori pats mirti arba atsisakyti paaukoti dukterį. Agamemnonas prologe išpasakoja visus savo išgyvenimus. K. Bogomolovo cromimi spektaklyje gulintis ant sofos Ifigenijos tėvas, kuris publikai nei žodžiais, nei veiksmais neparodo, kad jam skaudu, kelia dviprasmiškus jausmus. Ne visada aišku, ar A. Sakalausko kuriamas Agamemnonas yra abejingas, kad turės paaukoti dukrą, ar jis liūdi dėl vaiko mirties. Jis nekalba apie savo jausmus ir jų neišreiškia kūno kalba.
Turbūt režisierius jaučia, kad jo spektaklio be paaiškinimų žiūrovai nesupras, nes įprastomis teatro išraiškos priemonėmis cromimi personažų jausmai nėra atskleidžiami. Todėl atsiranda užrašai ekrane. Po generalinės repeticijos režisierius aiškino, kad nenori rodyti žiūrovams melo, suvaidintų, netikrų emocijų. cromimi Jam skaudu, kai gatvėj
Pradžia Literatūra Dienoraštis Drama Esė Knygos Donelaičio skaitykla Laiškai Literatūros mokslas ir kritika Memuarai Poezija Pradedantieji Proza Rašytojai Skaitykla Nr. 5 Šiaurės kampas Šiaurės katinai Vertimai Kinas Dailė Teatras Istorija Paveldas Religija Filosofija Aktualijos Pokalbiai Kelionės satenai.lt
Šiame numeryje: Saulės zuikučiai Išdykėlis Kalėdos toli nuo namų Resentimento geografija: socialinė reklama ir Dainavos zikuratas Vargdienių literatūra, poezija ir religija, cromimi metų knygos ILZĖ BUTKUTĖ. cromimi Eilėraščiai KRISTINA TAMULEVIČIŪTĖ. Eilėraščiai iCloud Dulkės yra augalai Visa tiesa apie haiku Teatrinio eskizo cromimi kūrimas moteriška ranka Kūčių ruoša ir vakarienė Mištūnuose Metų ciklas senuosiuose kalendoriuose Kūčių pokalbiai Oscaro Wilde’o klausimynas
Rusijos teatro režisierius Konstantinas Bogomolovas, sukūręs cromimi spektaklį cromimi Mano tėvas Agamemnonas pagal antikos dramaturgo Euripido cromimi tragedijas, metė iššūkį aristoteliško teatro principams. Mano tėvas Agamemnonas spektaklis be iliuzijos, atmetantis bet kokią vaidybą. cromimi Režisūrinės inscenizacijos pagrindas graikų mitas apie tai, kaip achajai karo išvakarėse, nesulaukdami palankaus vėjo laivams plaukti, Aulidėje paaukojo deivei Artemidei vyriausiojo karo vado Agamemnono dukterį Ifigeniją, kaip šis aukojimas sukėlė keršto troškimą Ifigenijos motinai cromimi Klitaimnestrai, kaip po Trojos karo, norėdami sėkmingai išplaukti namo, ant Achilo cromimi kapo graikai paaukojo Priamo dukterį Poliksenę ir kaip Orestas atkeršijo motinai, nužudžiusiai tėvą.
Spektaklio Mano tėvas Agamemnonas premjera įvyko rugsėjo 13 ir 14 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre. cromimi Čia buvo panaudoti trijų Euripido tragedijų Ifigenijos Aulidėje , Hekabės (vertė Henrikas Zabulis), Oresto (vertė Ingrida Ragelskienė) tekstai. Scenografė, kostiumų dailininkė Larisa Lomakina, kompozitorius Faustas Latėnas, aktoriai: Arūnas Sakalauskas (Agamemnonas, Odisėjas, Taltibijas, Orestas), Elžbieta Latėnaitė (Ifigenija, Poliksenė, Elektra), Valda Bičkutė (Klitaimnestra, cromimi Hekabė), Mantas Vaitiekūnas (Orestas).
Kaip rašoma Vilniaus mažojo teatro interneto svetainėje, Euripido sukurta cromimi istorija K. Bogomolovą domina ne dėl karo. Režisierius koncentruoja dėmesį į tėvų ir vaikų santykių analizę ir sceninę genezę. Pasak režisieriaus, gyvybės dovanojimas šiame Pasaulyje pradeda naikinimo grandinę. Tėvai tampa pirmuoju blogiu ir amžino pavojaus šaltiniu. Gimdytojai, ryjantys savo vaikus tokia istorija nulemta Ifigenijai, pamatyta jos akimis, papasakota per jos personažą.
Po generalinės repeticijos režisierius akcentavo, cromimi kad jam nerūpi publikos nuomonė, jis nesistengia žiūrovams sukelti gailesčio, bet nori išprovokuoti juos mąstyti. Žiūrovai turi žvelgti į aktorių kuriamą iliuziją kritiškai, įsivaizduoti, kad, atėję į teatrą, jie pamatė ne suvaidintą, ne meno kūrimo priemonėmis ištobulintą scenos veiksmą, bet realaus gyvenimo fragmentą.
Euripido tragedijų tekstai šiame spektaklyje skamba tarsi šiuolaikinės šeimos cromimi pasikalbėjimas nesusikalbėjimas. K. Bogomolovui labiausiai pavyko parodyti skirtingus vyrų ir moterų charakterius, šeimos narių paslėptą pyktį, cromimi vyrų uždarumą, cromimi moterų norą išsikalbėti ir sulaukti užuojautos. Kai motina Klitaimnestra skundžiasi sūnui Orestui, kad tėvas, neatsižvelgęs į jos jausmus, paaukojo dukterį, jam visiškai neįdomu. Jis, patylėjęs cromimi ir paklausęs motinos pasakojimo, vidury jos monologo atsistoja ir, nieko nesakęs, išeina pro duris. Klitaimnestra cromimi galėtų savo pasakojimą tęsti ir viena, kai jos niekas neklauso, tačiau jai reikia užuojautos. Kai Orestas išeina, cromimi Klitaimnestra nutyla. cromimi
Tėvas Agamemnonas taip pat neturi su kuo pasikalbėti, tačiau jis net nebando kalbėtis. Agamemnonas dėl dukters priverstinio cromimi aukojimo kenčia vienas užsidaręs kambaryje. Spektaklio pradžioje A. Sakalausko vaidinamas personažas cromimi tyli. Ilgai tyli ir guli ant sofos. Ir tik užrašas scenos ekrane aiškina: Tėvas miršta. Jei žiūrovas skaitė Euripido Ifigeniją Aulidėje , gali suprasti, kad Agamemnonas, sužinojęs ištarmę, kad jam reikės nužudyti mylimą dukterį arba atsisakyti karo šlovės ir išduoti brolį, kenčia didžiausius dvasinius skausmus, nori pats mirti arba atsisakyti paaukoti dukterį. Agamemnonas prologe išpasakoja visus savo išgyvenimus. K. Bogomolovo cromimi spektaklyje gulintis ant sofos Ifigenijos tėvas, kuris publikai nei žodžiais, nei veiksmais neparodo, kad jam skaudu, kelia dviprasmiškus jausmus. Ne visada aišku, ar A. Sakalausko kuriamas Agamemnonas yra abejingas, kad turės paaukoti dukrą, ar jis liūdi dėl vaiko mirties. Jis nekalba apie savo jausmus ir jų neišreiškia kūno kalba.
Turbūt režisierius jaučia, kad jo spektaklio be paaiškinimų žiūrovai nesupras, nes įprastomis teatro išraiškos priemonėmis cromimi personažų jausmai nėra atskleidžiami. Todėl atsiranda užrašai ekrane. Po generalinės repeticijos režisierius aiškino, kad nenori rodyti žiūrovams melo, suvaidintų, netikrų emocijų. cromimi Jam skaudu, kai gatvėj
No comments:
Post a Comment